2024 m. birželio 29 d. Šilalės rajone vyko renginys, skirtas Kentrų šeimos atminimui.
Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, Kentrų šeimos narė Jūratė Vaičėnaitė- Baltrienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo Garbės pirmininkė Teresė Ūksienė, LPKTS valdybos pirmininko pavaduoja Loreta Kalnikaitė, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorius Antanas Ivinskis, Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos vadovas Zigmas Gulbinas, Šaulių sąjungos (LŠS) Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūnijos seniūnė Regina Audinytė, Lietuvos partizanų artimieji ir kiti garbūs svečiai.
Šv. Mišias Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje už Lietuvos partizanus ir Kentrų šeimos žuvusiuosius aukojo Šilalės klebonas Saulius Katkus.
Šilalės miesto kapinėse buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant Onos Kentrienės- Motinėlės, Elenos Kentraitės- Snaigės, Albino Kentros- Aušros kapo.
Vėliau renginys vyko Šilalės rajono Gūbrių kaime .Šiame kaime gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje 1929 m. kovo 29 d. gimė mažasis Albinukas – būsimas Lietuvos partizanas ir sovietinių lagerių kalinys, Laisvės kovų istorijos sergėtojas, kultūrinės atminties kūrėjas, metraštininkas, Miško brolių sąjungos kūrėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir lietuvybės saugotojas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, pedagogas, visuomenininkas, Laisvės premijos laureatas ir Šilalės garbės pilietis.
Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas S. Katkus pašventino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatytą atminimo ženklą, skirtą žuvusiems Lietuvos partizanams, Onos ir Juozapo Kentrų vaikams pagerbti.
„Ši šeima, atėjus lemtingam momentui, nesudvejojo ką pasirinkti, nėjo į kompromisą su savo sąžine. Jie pasirinko kovą už savo kraštą, už savo žemę, už savo ir vaikų ateitį. Ir šiandien mes visoje Rytų Europoje esame unikalūs tuo, kad mūsų partizaninė kova niekada nenutrūko.Ji tęsėsi metai iš metų, nepaisant taikomų politinių represijų, trėmimų ir kalinimų, kurie sekė banga po bangos. O šiandien tai yra ženklas ir istorinis faktas, kad niekas nenutrūko, niekas nepasibaigė, kad tie tikslai buvo keliami iki paskutinio atodūsio „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Albinas Kentra, nuteistas 10 metų lagerio ir atsidūręs Kazachstano lageryje. Ir čia vyko Kengyro sukilimas. Šiemet mes minime Kengyro sukilimo 70-etį. Ir tai yra dar vienas įrodymas – niekada nepasiduoti ir parodyti okupantui, kad mes esame nenugalimi.. Šiandien didžiuokimės šiais žmonėmis, nes jie yra mūsų garbė ir Lietuvos pasididžiavimas“, – kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.
Pašventinus LGGRTC atminimo ženklą, buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai iššovė 3 salves: už visus žuvusius kovoje dėl Lietuvos laisvės, už Onos ir Juozapo Kentrų šeimos žuvusiuosius, už Tėvynę Lietuvą.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus projektą „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ pristatė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė.
K. Petrauskė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės Ritos Malinauskienės vardu padėkojo atminimo šventės Onos ir Juozapo Kentrų sodyboje pagalbininkams iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilalės kultūros centro, Traksėdžio seniūnijos, LPKTS Šilalės filialo nariams.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus projekto „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ komanda supažindino šventės dalyvius su Lietuvos partizanų apranga, ginklais, bendravimo galimybėmis skaitant šifruotus laiškus, galimybė užsikurti nematomą laužą, parašyti laišką, sudėti Lietuvos partizanų apygardų žemėlapį. Vytauto Didžiojo karo muziejus pristatė kilnojamą parodą apie Onos ir Juozapo Kentrų šeimą iliustruotą daugybė archyvinių dokumentų, nuotrauką ir supažindinančią su Kentrų šeimos narių aktyvią kovą už Lietuvos laisvę.
Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos pirmininkė Loreta Kalnikaitė šventės dalyviams pasakojo apie Onos ir Juozapo Kentrų šeimą, supažindino su šeimos namu ir gynybinio bunkerio, šeimos narių iškasto 1944 m. vasarą, niekada nerasto nei stribų, nei NKVD istorija.
Kentrų šeimos atminimo saugotojai džiaugėsi dalyvių gausa, užsirašė kaimynų pasakojimus, diskutavo, dalijosi LPKTS Šilalės filialo išleistomis knygomis, planavo ateities darbus.
Kentrų šeimos atminimo saugotojai džiaugėsi dalyvių gausa, užsirašė kaimynų pasakojimus, diskutavo, dalijosi LPKTS Šilalės filialo išleistomis knygomis, planavo ateities darbus. Dėkojo visiems už Lietuvos partizanų atminimo saugojimą ir Albino Kentros darbų tęsimą.
Nuoširdžiai dėkojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovams ir darbuotojams už nuoširdžią pagalbą ir bendradarbiavimą.
Šventės organizatoriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, LPKTS Šilalės filialo skyrius, Vytauto Dižiojo karo muzijus. Juos nudžiugino gausus Šilalės rajono kaimyninių sodybų ir kaimų gyventojų dalyvavimas.
Partizanų dainas dainavo Šilalės kultūros centro vokalinis kvarteta „Aitra", vadovaujamas Laimos Petkuvienės.
LGGRTC darbuotojų nuotr.
