Darom/juosta




Ukraina gedi geriausių jaunuolių, bet išlieka tvirta

gediGedulo diena Lvive, kur didžiulė skautų procesija ėjo miesto gatvėmis pagerbdama du savanorius karius, žuvusius fronte, – 27-erių Artemą Dymydą ir 22-erių Nazarą Gladkyi. Tai du iš šimtų jaunuolių, kasdien žūstančių fronte. 

Jaunuoliai buvo pačiame jėgų žydėjime. Vienas studijavo universitete, kitas dirbo pagal profesiją. Dvidešimt septynerių Artemas buvo JAV, kai kilo karas. Jis grįžo kovoti už savo tėvynę ir žuvo birželio 18 d. netoli Donecko. Jo tėvas buvo Mykhailo Dymydas, pirmasis Lvivo teologijos akademijos rektorius, Maidano kapelionas. Jo motina Ivanka Krypyakevych-Dymyd – viena žymiausių Ukrainos tapytojų. Katalikų universitetas jau įsteigė Artemo Dymydo vardo stipendiją studijoms, apie jo žūtį Graikų katalikų Bažnyčios arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas sakė: „Ši didvyriška mirtis sukrėtė Ukrainos intelektualų ir akademikų pasaulį. Šiandien sakome – didvyriai nemiršta, ir prašome – Dieve, priimk jį į savo glėbį, suteik amžiną atilsį“. Kitas vaikinas –  dvidešimt dvejų Nazaras Gladkyi – buvo savanoris, jis žuvo prie Charkivo.

Graikų katalikų Bažnyčios karo kapelionas kunigas Andriy’us Zelinsky’is, ką tik grįžęs iš Odesos, kur susitikinėjo su kariškiais, ginančiais vieną karščiausių frontų kare, sako, kad kariai pavargę, tačiau juos palaiko aukščiausia moralinė motyvacija, nes jie žino, ką daro ir dėl ko kovoja. Pasak jėzuito, Ukraina praranda savo geriausius jaunuolius – pirmieji į frontą išėjo didžiausią atsakomybės jausmą turintys žmonės, ginantys šeimas ir šalį. Karo kapelionai padeda jiems palaikydami, išklausydami, tai dvasinė parama, paliečianti žmogaus gelmes, skirta palaikyti ir ginti žmoniškumą. „Tai veikla, reikalaujanti drąsos ir žmoniškumo, nes be drąsos nėra žmoniškumo ir be žmoniškumo nėra drąsos“, – sakė kapelionas.

Tuo tarpu Charkive jaučiamas paramos trūkumas – baigiasi maisto, būtiniausių prekių daviniai, kurių ryte eilėje laukia penki tūkstančiai žmonių. „Kelias dienas girdime netylantį bombardavimą. Laimei, miesto centro dar nepasiekė, tačiau atakavo miškus esančius aplink miestą“, – sako Charkivo Lotynų Katalikų vyskupijos kancleris, katedros klebonas kun. Gregoryi’us Semenkovas. Susirūpinęs jis sako, kad baigiasi atsargos, skirtos paramai. „Išgyvename tai, ką patyrė apaštalai su duonos ir žuvų padauginimu. Tikimės, kad ir toliau pavyks padėti žmonėms, kad ir šiandien Jėzus padarys stebuklą.“ Pažymėjęs, kad saugumo sumetimais parama dalijama ne priešais katedrą, o kitoje vietoje, klebonas paaiškina, kodėl stringa parama – jie toli nuo Lenkijos, labai pabrango degalai, vienam sunkvežimiui atvažiuoti iki vietos tenka išleisti iki trijų tūkstančių eurų.

Pastarosiomis dienomis rusų atakos stiprėja į pietus nuo Odesos ir rytuose prie ribos su Donbasu. „Ginklai iš Europos dar nepristatyti, rusai išnaudoja šį momentą stengdamiesi kuo daugiau sugriauti prieš ateinant pastiprinimui“, – sako Odesos katedros klebonas Romanas Kratas. Jis pasakoja, kad prieš kelias dienas Miykolaive ir Odesoje lankėsi prezidentas Volodymyras Zelensky’is – tai labai drąsus gestas, kurį gyventojai didžiai įvertino. „Karas išsekina žmones. Kyla pavojus priprasti prie tokios situacijos, prie bombų, prie rizikų. Tačiau mes tikime pergale, laikysimės vardan laisvės“, – įsitikinęs Odesos katedros klebonas.

(DŽ/Sir)

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode