Parama dėkojame




„Geležinė Daubarių istorija“: eksperimentas, senieji amatai, istorinės rekonstrukcijos


gelezineRugsėjo 8–9 d., penktadienį ir šeštadienį, Mažeikiuose 4-ąjį kartą vyko tradicija tapęs festivalis „Geležinė Daubarių istorija“. Besidomintiems protėvių kultūra ir gyvensena, kalvystės amatu, geležies lydymo papročiais skaitytos paskaitos, pristatytas geležies lydymo eksperimentas ir kt.

Renginys prasidėjo Mažeikių muziejuje vykusia konferencija, kurios dalyvius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės  vicemerė Živilė Undraitienė.

Pristatyti du pranešimai: „Mirusiųjų deginimo papročiai, jų atspindžiai Daubariuose. Ugnies reikšmė mitologijoje bei sąsajos su mirusiųjų pasauliu“ (dr. Gediminas Petrauskas, archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas) ir „Geležies lydymo eksperimentas. Ypatumai" (dr. Dzimitry Andreyeu  iš Ispanijos).

Šeštadienį Daubarių piliakalnių papėdėje vykusioje antrojoje festivalio dalyje susirinkusiuosius sveikino ir festivalio organizatoriams dėkojo Savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė, svečiai iš Skuodo rajono, kaimyninės Latvijos.

Renginį vedęs kraštotyrininkas Denisas Nikitenka pasakojo Daubarių piliakalnių istoriją. Pristatytas geležies lydymo eksperimentas – kaip iš balų rūdos pasigaminti geležies grynuolį (kritę). Trijose rudnelėse vykdytą procesą ir gautą rezultatą – geležies grynuolius (krites) – pristatė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto doc. dr. Gvidas Slah, dr. Dzmitry Andreyeu, kalvis Martynas Stankus.

Istorinių rekonstrukcijų klubai iš Latvijos „Kroma kolna bruoliste“ Ir „Heilingerberg“ pademonstravo ginklus, papuošalus, kostiumus ir kovas.

Taip pat pristatyti ir kiti senieji amatai. Norintieji galėjo išbandyti šaudymą iš lankų, ieties metimą, pažaisti vikingų laikų žaidimus, paragauti to laikmečio patiekalų.

Skambėjo Lauritos Peleniūtės ir Tado Dešuko atliekamos archajinės liaudies dainos ir sutartinės „Promočių giesmės“.

Festivalis užbaigtas šiaudinės skulptūros „Baltiškojo simbolio“ instaliacija, sukurta Dariaus Viliaus.

Birutės Šneideraitienės nuotr. Daugiua nuotraukų: (4) Facebook

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode