Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį rašytinio proceso tvarka pradeda bylą dėl teisėjų atlyginimų dydžio skaičiavimo pagal tris Regionų administracinio teismo prašymus.
KT vertins, ar Konstitucijai neprieštaravo ir neprieštarauja buvęs ir esamas teisėjų atlygio reguliavimas tiek, kiek teisėjų pareiginės algos bazinis dydis ir pati pareiginė alga apskaičiuojama neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.
Regionų administracinis teismas į KT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamas administracines bylas dėl turtinės žalos, kurią bendrosios kompetencijos teismų teisėjai siekia prisiteisti kaip dėl ydingo skaičiavimo nuo 2019 metų rugpjūčio iki 2022 metų gruodžio negautą teisėjo atlyginimo dalį.
Teismo manymu, teisėjų pareiginės algos apskaičiavimas turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio, pvz., vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pasak teismo, to nenustačius, sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai teisėjų atlyginimai proporcingai nedidinami tokiu mastu, kaip didėja atitinkami rodikliai kaip VDU ar minimali mėnesinė alga (MMA).
Pareiškėjo teigimu, nesant tokių objektyviai apibrėžtų kriterijų, valstybės valdžios institucijos „tiek teisėjų pareiginės algos apskaičiavimui taikomą bazinį dydį, tiek pareiginės algos koeficientą gali nustatyti ir tvirtinti savo nuožiūra, nuo jų valios priklausiančiais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo“.
Regionų administracinis teismas taip pat teigia, kad nuo 2013 metų, kai šalyje buvo sparčiai keliamas MMA ir didėjo šalies VDU, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami tokiu mastu.
Anot teismo, taip teisėjų atlyginimai priartėjo prie MMA ir VDU, o tai faktiškai reiškia teisėjų atlyginimo mažėjimą, nes pasibaigus ekonomikos krizei teisėjų atlyginimo santykis su VDU ir MMA nebuvo atkurtas iki tokio lygio, koks buvo prieš 2008 metų ekonomikos krizę.
Pasak Regionų administracinio teismo, tokia situacija yra „nesuderinama su teisėjo profesijos orumu ir teisėjui tenkančia atsakomybe“.
Teisingumo ministerijos nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
